Pilietiška (s)

Ir ne viena! O kartu su laisvo oro direktore. Bendras didis projektas, kurį galite pasiekti ČIA. Išeiname į naują erdvę, kurioje tikrai laisvai galėsime reikšti savo mintis, nebijodamos kad jos kažkam nepriimtinos, atrodo pernelyg radikalios ar įžeidžiančios. Mes turime teisę skleisti savo įsitikinimus, ja ir naudojamės!

Žadam būti aktyvios ir darbingos. O apie ką mes rašysim, apsilankę manau greitai suprasit. Taigi kviečiu visus į erdvę kur bus neįmanoma užtildyti moters balso, bus privaloma dalintis nuomonėmis ir diskutuoti.

Vis dar vyksta kūrimosi procesas, todėl galite tikėtis daug dizaino pakeitimų, tačiau turiniui žadame išlikti ištikimos. Ir toliau skleisime savo bedieviškas antiseksistines antihomofobiškas antidiskriminacines apskritai erezijas. Galėsit mėgautis MAN CANDY MONDAYS (aha, jau sugundžiau :D ), feministiniais skaitiniais, pasaulį išgelbėsiančiomis temomis, tokiomis kaip vegetarizmas, žmonių lygiateisiškumas. Taip galėsit praleisti “sekmadienį su Dievu”:D

Naujajame bloge taip pat išliks mano naivūs jaunatviški kasdienos pastebėjimai apie mokslus, apie darbus, praeivius bei pašnekovus. Negana viso to gėrio kurį išvardinau, mes dar rekomenduosi jums gerą kiną, bei vertingus straipsnius, o taip pat juokinsim šmaikščiais, ironiškais, kandžiais vaizdeliais.

Taigi sekite mus!

Netyčia užtikau tokį serjalą “modern family”. Gal jis ir nebūtų patraukęs mano akies, jeigu ne tai, jog viena iš trijų šeimų yra gėjų pora įsivaikinę mergaitę. Kaip ir pridera visiems piratams, prieš siųsdamasi youtube pasidomėjau šiokiom tokiom serjalo ištraukom.

Bet radau kai ką įdomesnio:

Taigi, bet koks laimingų gėjų rodymas kalvinistų nuomone - homoseksualumo propagavimas. Kogero jie gali būti vaizduojami tik kaip sergantys ŽIV, ar kitaip baudžiami dievo dėl savo pasileidėliško elgesio. Mhm…

Bet kokia tokio serjalo reklama, kaip ir pats jo transliavimas per televiziją - propaganda. Ne ne, tai ne kinas, menas, komedija pasijuokti vakare, neapsigaukit - tai propaganda. Juk tai tiesiausias kelias visus heteroseksualus paversti gėjais - užtenka parodyti gėjų porą per serjalą.

Toks nuostabus youtubo filmukas, apie tai kokie negeri ir naikintini yra gėjai, koks nedoras yra naujasis serjalas, plius kelios šventojo rašto citatos. Aišku nepamirškim jog gale yra nuoroda į bažnyčią, kuri sukūrė šitokį gėrį, o jos tinklapyje ryškiomis raidėmis siūloma paaukoti… O kaip gi kitaip :) sėdi krūva homofobų, gauna pinigų iš tikinčiųjų, kodėl gi nesusukus kokio žmoniją žeminančio youtubo vaizdelio?

Pereinama prie labiausiai naudojamų technologijų - kas gi skaityt kokį popierinį savaitraštį, jeigu gali paspoksot į ekraną pasijungęs prie youtubo? Kam leisti knygas, lankstinukus, jeigu gali susukti filmuką? Aš žaviuosi tomis religinėmis organizacijomis, kai man nebūna baisu dėl to jog jos taip greitai prisitaiko, progresuoja. Po velnių - net mokykla ne taip greitai evoliucionuoja ir pripažįsta naujausius technikos stebuklus, o religinės bendruomenės pasistvėrusios savo pažiūras skleidžia (kartu su visu seksizmu, homofobija, ksenofobija ir kitaip dalykais).

Reikia kažką daryti. Tikintieji vis dar nesupranta, jog mūsų laisvamaniškos mintys yra lygiai tokios pačios svarbios mums, kaip jų religinės. Mūsų pažiūros apie tai, kad dievo nėra, o gyvatės nešneka yra lygiai tokios pačios svarbios mums, kaip ir visos tos tiesos kuriomis jūs tikit. Vien tas faktas, kad mes taip mastom ar tai išsakom, jūsų niekaip neįžeidžia, suprantat? Kodėl kai jūs skleidžiat tikėjimą, niekas neteigia, kad jūs skatinat diskriminaciją dėl tikėjimo? Kodėl kai mes užsiimam tuo pačiu, t.y. skleidžiam laisvamanybę - tai jau yra didelis nusikaltimas?

Savaitgalį viešėjau pas tėvus ir atradau mielą rusišką vaikystės knygą, kuri vadinasi “žalingi patarimai”. Nepakartojama knyga. Skirta mokyklinio amžiaus vaikams, pilna puikių patarimų apie tai, kur reikia susibesti aštrius daiktus, kaip stabdyti dviratį tiesiai į tėtį, kaip teisingai skęsti paplūdimyje ir pan. Radau posmelį mergaitėms:

Taigi mergaitės raginamos kentėti pasekmes to, jog gimė mergaite (kone atviru tekstu pasakoma, kad su mergaitėmis jokiu būdu nieks nesielgs kaip su eiliniais žmonėmis). Užtat jos paskui turės galimybę atsilyginti jiems netekėdamos. Va ir puslapio apačioj iliustracija - pikta senmergė šaudo vargšams diedams į širdis. Tai tas kraupus ir gąsdinantis vaizdas, kuri turėtų atbaidyti mergaites nuo netekėjimo :D kaip jau supratot, knyga yra pamokanti, kiekvienas posmelis turi savo moralą. O mergaitei nėra nieko blogesnio kaip likti senmerge…

Aišku, gal kas kitaip supranta tai :) aš niekad nebuvau kieta interpretatorė.

Ieškojau veltinių batų nusipirkti…

Užtikau tinklapį… žiūriu nuorodėlė “VELIA VYRAI”. Galvoju paspausiu, pažiūrėsiu gal ir vyrai karolius ir gėlytes velia…

Jau šito pimpalo tai nesitikėjau…

Viskas ko gali norėt moteris - pimpalas. Ne kitaip.

Aj ir kai moteris sako “NE”, tai ištikrųjų reiškia “NORIU PIMPALO”.

Geros jums dienos! Neužklyskit į tokius tinklapius…

Papasakosiu jums istoriją, apie mano šiandieną. O tiksliau apie tą jos dalį, kurią praleidau universitete. Kažkas ten akivaizdžiai manęs nemėgsta. Žodžiu per kriminologijos seminarą kalbėjom apie korupciją, apie tai kokiose šalyse ji labiausiai paplitusi, apie tai kas daro teigiamą įtaką ir kas neigiama šioje srityje. Parodė mums šitą paveikslėlį:

Jame kuo tamsesnė yra šalis, tuo labiau vietiniai mano, jog korupcija jų šalyje yra labai gali. Nesigilinsiu dabar į tą korupcijos suvokimo indeksą, nėra tiek svarbu.

Žodžiu dėstytojas atsistoja ir sako: religija yra vienas iš veiksnių, pagal kurį galima nuspręsti apie korupciją. Pažiūrėjau į tą žemėlapį… Kchechem… Dėstytojau, į kurią pusę religija daro įtaką?

Kaip tai į kurią?

Tai jums atrodo kad skandinavijos šalys, vakarų Europa, Kanada, Australija yra religingesnės už musulmoniškas valstybes, Pietų Ameriką, Italiją ir Rytų Europą?

Jis jau norėjo iškelti amžiną diskursą apie tai ką mes lyginam, ar tikėjimą ar religingumą, bet man atrodo kad tada ir pats pasiklydo sąvokose. Užtad ėmė pezėt apie tai, kaip pvz. dauguma vokiečių savęs nelaiko religingais, bet jų moralė, etikos normos yra religinės.

Dėstytojau, tai ir yra moralės ir etikos normos, jos nėra religinės.

Bet jos tokios pačios, atėjusios iš religijos.

Bet jos nėra religinės.

Nereikia turbūt sakyti, kad buvau užpulta visos auditorijos jau po antro savo sakinio. Visi kaip apsėsti rėkė kad aš kabinėjuosi prie žodžių.

Man kaip ateistei yra svarbu, kad mano moralės ir etikos nelaikytų religine. Man svarbu, kad pasaulyje egzistuotų moralė ir etika nesusieta su religija. Neteikiu kad religijos tam tikrais klausimais nėra teisios. Yra ir neblogų dalykų. Tiesiog nenoriu, kad mano moralė sietųsi su visu bažnytiniu šūdu. Velniškai pykčiau jeigu kas nors įvertinęs mano pažiūras ir vertybes, padarytų išvadą kad jos yra religinės, nes dauguma jų atitinka religines pažiūras ir vertybes. Šūdas čia o ne išvada.

Dauguma vokiečių teigia, jog jie nėra tikintys bei religingi, bet seminarų vedėjas Lietuvoje žino geriau. Tai yra akivaizdus melas. Čia kiekvienas studentas turėjo suabejoti ir įjungti kritinį mąstymą.

Bet sukišę galvas į šiknas jie karštligiškai gynė dėstytojo tiesą, o aš kaip visada likau prie žodžių besikabinėjanti merga, kuriai nuolatos kažkas nepatinka.

Taip, man nepatinka vadovėlyje rasti homofobijos.

Man nepatinka seksistiniai juokeliai kelių šimtų studentų auditorijai.

Man nepatinka kai reiškiniai vadinami tuo, kuo jie nėra.

Bet tai, kad aš turiu savo nuomonę ir noriu ją apginti, kvaila daro matyt mane… Gal aš ir kvaila jeigu tikiuosi, kad vieną dieną dėstytojas už seksistinius bajerius sulauks papeikimo, o lietuviški vadovėliai bus tokie pat modernūs kaip ir užsienio, arba kad nereligingos šalys galės turėti su dievu nesusijusias vertybes.

Du tobulai gražūs susituokę žmonės atsikrausto į šeimyninį kvartalą. Susipažįsta su kaimynais. Jie negali kartu susilaukti vaikų, todėl laukia nesulaukia kol galės įsivaikinti kūdikėlį. Apsikabinę ir su meile jie stebi žaidžiančius vaikus su tėveliais, puošia naująjį vaiko kambarį, tačiau tuo pačiu jie jaučia baimę ir nerimą, dėl artėjančių niekad neišgyventų įsipareigojimų. Jie verkia iš laimės bei bučiuojasi sužinoję, kad mėnesio gale į jų namus atkeliaus Patrikas. Pusantrų metų berniukas.

Kai ant slenksčio pasirodo penkiolikmetis Patrikas, jie nusprendžia kad jų Patrikas pasimetė kažkur pakeliui, įvyko kažkokia klaida. Deja keletą dienų šis problemiškas paauglys turi paviešėti pas juos, kol jie ras savo “tikrąjį” Patriką. Pora karštligiškai slepia peilius, sužinoję, jog vaikinas buvo pakliuvęs teisėsaugos institucijai už užpuolimą. Jie nusprendžia miegoti pamainomis, kad priešiškai nusiteikęs jaunuolis nieko neiškrėstų.

Toks karas ir įvairūs apsižodžiavimai sukelia daug įdomių bei šmaikščių situacijų. Smagu ir smalsu stebėti kaip patys to nenorėdami žmonės įsivelia į tėvų - vaikų žaidimus, pasidalina auklėjamojo ir auklėjančiojo vaidmenimis.

Žodžiu vertas pažiūrėti filmas. Pilnas gražių vaizdų, spalvų ir nuotaikų.

Na ne visai dėl darbo, tik dėl praktikos… Bet yra įsidarbinimo prošvaisčių.

Visų pirma tai turiu tokį reject’inimo švarkelį - kai tik noriu kad man pasakytų ne, užsidedų jį. Kito neturiu. Užburtas ratas…

Atėjau per anksti. Gal penkiolika minučių.

Susivėliau iš nervų ir pasakiau kažkokį prasmės neturintį šūdą. Bandžiau pasirodyti protinga mat…

Tiek CV užrašiau, tiek į akis pasakiau kad mano kriminologinių tyrimų objektais bus moterų teisės, su homoseksualumu susiję reiškiniai, prostitucija. Ir kad užaugusi būsiu lygių galimybių kontroliere.

Kai tos įstaigos kur noriu įsidarbinti direktorius baigė pokalbį ir abu pasukom link durų, abu norėjom vienas kitą praleisti. Aš jį praleidau pro duris.

All in all. Matyt buvau “kiečiausia” būsima praktikantė kokią jam teko matyti. Tikrai negausiu to darbo…

Gal visai ir reikėtų kartais nulaikyti savo pažiūras visiems nuo ko priklauso asmeninė gerovė jų nedeklaruojant. Ar sukandus dantis prašliaužti pirmai pro duris, vien dėl to kad esu moteris. Ar maltis aplink pastatą 20 minučių vien tam, kad pasirodytum labai punktualus. Ar pasirašyti “priimkit mane, nes aš jums vergausiu” kalbą, kad neduok die nesuklystum besijaudindamas…

Neketinau taip rimtai sureaguoti kai užtikau tą reklamą, bet norėčiau pasidaryti rimtesnes išvadas. Taigi apklausoje galite sudalyvauti ČIA . Būsiu labai dėkinga už atsakymus. taip pat paplatinau ją savo facebooke, tikiuosi kad surinksiu bent keliadešimt respondentų :)

Apie falafelius nieko nenutuokiau tol kol neatsisakiau mėsos. Nuo tada jie man yra gyvybiškai svarbūs :D ko gero tai skaniausias vegetariškas patiekalas kurį esu pati pasigaminus. Man juos lengiau kepti blynelių pavidalu, nes neturiu gruzdintuvės, todėl labai natūraliai užsilikus keliems falafeliams kitą dieną nusprendžiau juos panaudoti “burgeriams”.

Kol valgiau mėsą man labai patiko naminiai suvožtiniai, su kiauliena ar su vištiena, įvairiomis daržovėmis, ruginėj ar kvietinėj bandelėj. Aišku ieškojau kuo tokius patiekalus pakeisti. Pavyzdžiui labai skanu vietoj mėsos paplotėlio įsidėti pakepintą baklažaną, ar sojos dribsnių paplotėlį, arba kokį kitą daržovišką kepsnį. Tačiau bent jau man baklažano kartumas labai nemalonus ir jo tokia konsistencija gleivėta, negaliu negalvoti apie sraiges ir grybus tuo metu, todėl nejaukiai tokie sumuštiniai valgosi…

O falafelis tobulai pakeičia mėsą :) gaila nesusiprotėjau nufotografuoti pati visą tą skanumyną. Receptas maždaug toks:

Taigi rekomenduoju pasigaminti tiek falafelių tiek šitokių sumuštinių :) Spėju kad aš vis dažniau visa tai valgysiu, kai atradau kaip skanu :D

Kai mokykloj mums rodė pirmąjį prevencinį filmuką, man buvo 12, o gal 13 metų. Tai buvo butinius vaizdus demonstruojantis, neva gyvenimiškai pavaizduotas video klipukas apie alkoholio grėsmę (oj, ne paties alkoholio, nepagalvokit, jis visai alkoholio atsisakyti neragino (atvirkščiai, pagėręs jaunimas linksmai leido laiką, kol neatsisėdo už vairo). Kiek pamenu kažkas gale mirė, o kažkas liko luošas…

Tai buvo visų be išimties mano klasiokų pajuokos objektas kuriam laikui. Niekas nebijojo nei tos avarijos, nei kad mirė kažkas, visi atkreipė dėmesį tik į tai kaip neįtikinamai viskas buvo suvaidinta.

Kai dabar vertinu tiek save vaikystėj, tiek visą mokyklos brukalą, man į galvą ateina tik kritinės mintys. Vaikus reikia ne gąsdinti, o auklėti. Pasakojimai apie išbyrėjusius dantis, apie kirmėles lendančias iš burnos, nosies, ausų (mano pradinių klasių mokytojos iškrypęs mokymas apie parazitus), apie mirštančius išgertuvininkus, mane tik išgąsdino, traumavo normalią reakciją į savo kūną, blogi ir baisus dalykai ėmė rodytis gerokai sutirštintom spalvom. Gal reikėjo besiformuojantį protą pasiekti ne tiesmukai brukant suaugėlišką informaciją, o kaip nors subtiliau, man suprantamesniu būdu?

Pradėjau galvoti apie kokį nors savanoriavimą mokykloj. Aišku jis būtų labiau nukreiptas į nusikalstamumo prevenciją, ne į tokias temas kaip “negerk, oželiu pavirsi” ir pan. Turiu tokią teoriją. Jeigu ankščiau vaikas su nusikalstamu pasauliu susidurdavo tik žiūrėdamas panoramą ar kokį “bajavyką”, būdamas pakankamo amžiaus kad bent truputį suvoktų apie gyvybę ir mirtį, apie gėrį ir blogį, tai dabar gal nuo kokių ketverių metų neretas vaikas pradeda žaisti GTA ar kokį kitą snukių daužymo žaidimą. Jeigu įvyko tokia staigi vaikiškų žaidimų (reikia pridurti, jog pamokančių - žaidimai geriau atsideda į galvą negu tarkim ką reikia padaryti namų darbams) akceleracija, matyt reikia kad kažkas ir auklėjimo priemonėse evoliucionuotų.

Dar paskaitinėsiu šia tema, pastudijuosiu pedagogikos savarankiškai, pasikonsultuosiu su pradinių klasių mokytojais, bet jau dabar įsivaizduoju kokias priemones naudočiau, kokia kryptimi eičiau… Tikiuosi pavyks kada įgyvendinti ką nors panašaus :) Ar labai čia naiviai skambu :D ?